Imuninė sistema yra pagrindinė mūsų organizmo apsaugos nuo infekcijų linija. Ji sudaryta iš sudėtingo ląstelių, audinių ir organų tinklo, kurio užduotis – aptikti ir sunaikinti svetimkūnius. Tačiau ši sistema yra jautri išoriniam ir vidiniam poveikiui – vienas didžiausių jos priešų yra lėtinis stresas.
Tyrimai rodo, kad ilgalaikis stresas mažina limfocitų – pagrindinių imuninių ląstelių – kiekį kraujyje. Tai reiškia, kad organizmui tampa sunkiau kovoti su virusais, bakterijomis ar net vėžinėmis ląstelėmis. Kortizolio perteklius – pagrindinis streso hormonas – slopina uždegiminius procesus, kurie būtini kovojant su infekcijomis. Iš pradžių tai gali atrodyti naudinga, tačiau laikui bėgant tai trikdo normalų imuninį atsaką.
Be to, stresas paveikia miego kokybę, o miegas yra itin svarbus imuninei sistemai. Miego trūkumas sutrikdo citokinų – baltymų, kurie padeda kovoti su uždegimu – gamybą. Taip pat, kai žmogus patiria stresą, dažnai keičiasi jo mitybos įpročiai – vartojama mažiau maistingų medžiagų, kurios būtinos imuninei funkcijai.
Lėtinio streso pasekmės gali būti ilgalaikės – dažnesnės infekcijos, lėtesnis sveikimas, lėtinių ligų paūmėjimas. Net tokie „nekalti“ požymiai kaip nuolat pasikartojantis peršalimas, burnos opelės ar virškinimo problemos gali būti susiję su silpstančia imunine sistema dėl streso.
Todėl labai svarbu ne tik stiprinti imunitetą, bet ir spręsti streso priežastis, kad būtų atkurta natūrali organizmo pusiausvyra.