Šiuolaikinis gyvenimo tempas dažnai verčia mus nuolat skubėti, spręsti problemas, prisitaikyti prie naujų aplinkybių. Ilgainiui toks gyvenimo būdas gali išprovokuoti lėtinį stresą, kuris tampa nuolatiniu organizmo palydovu. Deja, nors stresas trumpuoju laikotarpiu gali būti naudingas (jis padeda reaguoti į pavojų), ilgalaikėje perspektyvoje jis tampa žalingu.
Kai patiriame stresą, organizmas išskiria hormonus – adrenaliną ir kortizolį. Jie suaktyvina širdies ritmą, padidina kraujospūdį, sustiprina raumenų pasirengimą veikti. Tai naudinga esant trumpalaikiam pavojui. Tačiau kai kortizolio lygis išlieka aukštas ilgesnį laiką, jis pradeda slopinti imuninę sistemą, trikdyti virškinimą, miegą ir netgi kognityvines funkcijas.
Lėtinio streso poveikis apima daugybę organizmo sričių: silpnėja atsparumas ligoms, dažniau sergama peršalimo ligomis, lėtėja žaizdų gijimas, dažnėja galvos skausmai, gali kilti virškinimo problemų, atsirasti nerimo ar depresijos simptomai. Dėl ilgalaikio streso taip pat gali pablogėti odos būklė, paūmėti autoimuninės ligos.
Svarbu atpažinti lėtinio streso požymius: nuolatinis nuovargis, irzlumas, miego sutrikimai, susikaupimo stoka ar dažni negalavimai – tai ženklai, jog organizmas veikiamas per didelės įtampos. Tokiu atveju būtina peržvelgti savo gyvenimo būdą, darbo krūvį, emocinę būseną ir pradėti ieškoti pagalbos arba imtis veiksmų streso valdymui.